Pavasarį kiekvienas norime pradžiuginti parskrendančius paukščius naujais inkilėliais. Tačiau dažnas susiduriame su klausimu, kaip teisingai pagaminti inkilėlį, kad jame paukšteliai suktų lizdelius ir ten perėtų savo vaikelius.Remdamasis Lietuvos ornitologų draugijos rekomendacijomis, pateiksiu svarbiausius momentus, kurie yra būtini gaminant inkilėlius.
Iš ko gaminti inkilėlius?
Inkilų gamybai geriausia tinka 1,5-2,5 cm storio, sausos, neobliuotos lentos. Pabrėžiu, kad iš neobliuotos. Žmogaus akiai – negražu, tačiau paukšteliai mėgsta tokius inkilus, kurie nėra lygiu paviršiumi. Na, jei jau vistiek reikia gražaus obliuoto inkilo, tai neobliuokite bent jau vidaus. Taip bus lengviau paukščiui įsikabinti išlipant ar besirūpinant lizdeliu. Stogeliui reikėtų parinkti truputį storesnę lentą, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai iškišami 2-3 cm į šonus ir 4-6 cm į priekį. Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti nėra būtina. Nebent norite padaryti dekoratyvinį inkilėlį. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų.
Geriausia medžiaga uoksiniams inkilams – lapuočių medžių rąsteliai su išpuvusia šerdimi. Tuomet lengva išskobti jų vidų. Galima gaminti uoksus ir iš sveikų sausų drebulių, liepų, juodalksnių ir kitokių medžių rąstelių. Norint pagaminti daugiau uoksinių inkilų smulkiems paukščiams, geriausia medžių rąstelius gręžti išilgai specialiu 9-12 cm pločio grąžtu. Rąsto apačia (3-4 cm) negręžiama, paliekama dugnui. Dar lengviau vidų išskobti, rąstelį perskėlus pusiau arba į keturias dalis. Vėliau tos dalys sukalamos.
Kokių reikės įrankių?
- Rankinis arba elektrinis pjūklas;
- Plaktukas;
- Atsuktuvas;
- El. gręžtuvas;
- Karūnėlė kiaurymei išpjauti, 45 mm skersmens;
- Rankiniai spaustuvai (nebūtina);
Inkilo matmenys
Priėjome pačią svarbiausią vietą – inkilo matmenis. Pasirodo, paukščiai renkasi inkilus ne pagal grožį, o pagal matmenis.
Jeigu norite pagaminti inkiliukų ir kitiems sodybos paukščiams, reikia vadovautis kitais matmenimis. Juos matote šiame brėžinyje:
O jeigu norėsite pagaminti inkilėlius ir visiems likusiems paukščiams, tai bus naudinga pastudijuoti šią matmenų lentelę:
Rekomenduojami inkilų matmenys
| Paukščių rūšis | Inkilo aukštis iki landos (cm) | Inkilo vidaus plotis (cm) | Landos skersmuo (cm) | Inkilo iškėlimo aukštis (m) | Biotopas, pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Didžioji zylė, margasparnė musinukė | 13 – 23 | 11 – 12 | 3,4 | 2 – 4 | Įvairūs miškai, parkai, sodai ir miestų želdiniai. |
| Mėlynoji, pilkoji ir kuoduotoji zylės | 10 -14 | 10 – 11 | 2,8 – 2,9 | 1,5 – 4 | Įvairūs miškai, parkai. |
| Paprastoji raudonuodegė | 7 -10 | 12 – 14 | 4 – 5 | 1,5 – 4 | Šviesūs miškai, sodai, parkai, gyvenviečių, miestų želdiniai. Mėgsta pusiau atvirus, šviesius inkilus. |
| Žalvarnis | 18 | 24 | 6,5 – 10 | 4,8 | Pamiškės, seni kaimai. Inkilai keliami senuose, storuose medžiuose. |
| Bukutis | 18 | 14 | 3,4 | 3 – 10 | Lapuočių, mišrūs miškai, parkai. |
| Varnėnas | 20 – 26 | 14 – 16 | 4,5 – 4,7 | 3 – 6 | Sodai, parkai, pamiškės, gyvenviečių ir miestų želdynai. |
| Čiurlys | 6 – 8 | 12 – 14 | 6 | 5 – 16 | Gyvenvietės, miestai. Inkilas tvirtinamas prie pastatų. Rečiau medžiuose. |
| Naminė pelėda | 30 | 20 | 12 – 14 | 5 – 10 | Seni miškai, parkai, nedidelės giraitės prie gyvenviečių. Inkile turi būti pjuvenų ar durpių. |
| Lututė | 30 | 25 | 9 | 5 – 10 | Dideli pušynai. Būtina įrengti apsaugą nuo plėšrūnų. |
| Pelėdikė | 12 | 20 | 8 | 3 – 7 | Tvartuose, daržinėse, senuose parkų, miškelių medžiuose. |
| Liepsnotoji pelėda | 35 | 40 | 17 x 15 | 4 – 8 | Prie pastatų, tvartuose, daržinėse, senuose parkuose. |
| Klykuolės | 28 – 36 | 22 – 28 | 12 – 14 | 1 – 10 | Prie įvairių vandenų, netoli kranto, kur yra medžių arba ant kuolų vandenyje. Inkilai truputį palenkiami į priekį. Juose turi būti pjuvenų sluoksnis. |
| Didysis dančiasnapis | 35 – 40 | 30 – 35 | 14 – 18 | 1 – 10 | Prie įvairių vandenų, netoli kranto, kur yra medžių arba ant kuolų vandenyje. Inkilai truputį palenkiami į priekį. Juose turi būti pjuvenų sluoksnis. |
Darbo eiga
Gaminame inkilą prisimindami komiška situaciją, kai viskas daroma nuo galo. Juk dažniausiai žurnalą ar knygą mes vartome nuo galo. Taip gaminsime ir inkilą – pradėdami nuo dugnelio.
Imame neobliuotą, 20-25 mm storio lentą, pageidautina lapuočio medžio, iš kurios iš pjaunamas reikiamo dydžio kvadratas. Paskui išpjauname priekinę ir galinę sieneles, pridėdami prie dugnelio kraštinės ilgio dvigubą lentos storį. Pvz.: dugnelio kraštinė yra 10 cm, o lentos storis – 2 cm. Tada priekinės ir galinės sienelių plotis bus: 10 + 2 + 2 = 14 cm.
Šonus įstatysime tarp priekinės ir galinės sienelių, tad jų plotis bus lygus dugnelio kraštinės ilgiui. Sienelių aukštį reikia pasirinkti iš matmenų lentelės, priklausomai nuo to, kokiam paukščiui skiriamas inkilas.
Dabar prikalame prie dugnelio priekinę sienelę su jau prapjauta landos skyle tiksliai per vidurį (abiejuose šonuose prasikišimai turi būti vienodi). Neskubėkite prikalti paskutinės sienelės, nes reikia prie dugnelio viduje prikalti trikampę reikutę, taip, kaip jūsų namuose, pagal sienas prikaltos grindų juostos. Tokiu būdu išgausime įgaubtą dugnelį, kuris bus panašus į genio iškaltą dugną drevėje.
Prieš prikalant nugarinę sienelę, patarčiau prikalti medinę reikutę, kurios pagalba tvirtinsite inkilą medyje ar prie sienos.
Prikalus nugarą, reikia pasidaryti dar vieną dugnelį. Jį tiesiog apsibrėžiame, uždėdami jau gatavą inkilėlį ant lentos. Prikalame dugnelį iš apačios.
Stogelį reikia pasidaryti taip, kad jis prasikištų į šonus ir į priekį, kaip paminėta straipsnio pradžioje. Stogelį neblogai būtų daryti iš apvalaus medžio kaladėlės atskėlus apvalią pliauską ir po to nuobliavus. Taip gautųsi nuolydis vandens nutekėjimui į šonus.
Inkilų kėlimas
Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai. Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Miško tankmių taip pat reikia vengti. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės. Todėl to paties tipo inkilai greta nekeliami. Išimtis – varnėnai. Jie gali apsigyventi net tame pačiame medyje iškeltuose inkiluose. Lengvų nedidelių inkilų kėlimui naudojama dvišakė kartelė. Svarbu, kad iškeltas inkilas laikytųsi stabiliai ir esant stipresniam vėjui nesiūbuotų. Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela. Geriausias metas inkilams kelti – ruduo. Per žiemą šviesios lentelės patamsėja, įgauna natūralią spalvą. Be to, inkiluose žiemą nakvoja paukščiai ir kai kurie smulkieji miško žinduoliai – pelės ir miegapelės, o vasarą gali įsikurti ir šikšnosparniai.
APIE MANO PAGAMINTUS INKILĖLIUS
Pažiūrėkite visą filmuotą gamybos procesą, kaip gaminti inkilą nuo pradžios iki galo. Gamina: Darius Musteikis. Filmavo ir montavo: Danielius Masiulis
Taip gaminti inkiliuką pataria Andrew Wall:
