Dar gerai gerokai iki sušylant orams, savo dirbtuvėlėje išaudžiau mintį, kad reikia pasidaryti lauko suoliuką. Ir ne vieną, o kelis. Juk taip gera prisėsti šiltą pavakarę ant savo rankomis padaryto suoliuko ir pasvajoti… apie rytdienos darbus.
Pasakyta – padaryta. Po keleto dienų, praleistų kvepiančioje pušimi dirbtuvėlėje, ėmė ryškėti suoliukų kontūrai. Pasidariau ne vieną ir ne du, o net tris suoliukus!
– Vienas bus „prakalimui“. – sakytumėte.
Visai ne. Juk užsuka kieman vaikai, anūkai, kaimynai ir šiaip – geri žmonės. Taigi, visiems reikia po 50 – 60 centimetrų ant suolo.
Sumeistravau tris suoliukus. Visus nudažiau ir sustačiau į jiems skirtas vietas. Viskas būtų lyg ir gerai, bet trūksta kažko ir gana… Ir ką jūs manote? Na, koks suoliukas be gėlelių šalia!?
Sugalvota – padaryta. Tokio pat stiliaus stovas vazoninėms gėlėms, su reguliuojamu pagal vazono aukštį dugneliu, pastatytas tarp dviejų suoliukų atitiko visus mano lūkesčius.
Dabar mano suoliukai lauke. Ir gėlelės žydi stovelyje. O aš, kur buvęs, kur nebuvęs, vis ant suoliuko! Kaip smagu saulelei leidžiantis sulenkti kojas ir austi minyse idėjas apie būsimus naujus gaminius, kurie būtų ne tik patogūs, bet ir praktiški.
Tam reikia naudoti medžiagas, kurias lengva rasti ir atsigabenti. Dizainas turi būti apgalvotas ir logiškas, kad darbui nebūtų naudojamos nereikalingos medžiagos ir įrankiai. Naujam suolui parinkta medžiaga turi būti kokybiška, atspari drėgmei.
Prieš gaminant, pirmiausiai reikia pasidaryti brėžinį arba išsamiai susipažinti su tam naudinga ir būtina informacija. Visus suminėtus etapus praėjus, atsiranda galimybė pačiam pajausti pasitenkinimą atliktu darbu, o ir kitam parodyti ne sarmata.
