Peleninė „Medžiotojas” išdrožta 1976 metais… Iš tiesų, senokai. Tai buvo mano vienas iš pirmųjų bandymų imti į rankas drožėjo kaltukus ir prakalbinti medžio gabalą. Siužetas – ne mano sugalvotas. Tai senos lazdos rankenos padidinta kopija. Tokią lazdos rankeną aptikau tarp senų daiktų ir sugalvojau ją padaryti didesnių gabaritų. Išdrožęs pačią medžiotojo statulėlę, pritaisiau kelmą, kuris turėjo tarnauti rūkoriaus pelenų nukratymui. Kadangi pats per gyvenimą rūkyti neišmokau – tai ir peleninė liko nenaudota.
Tokią rankšluostinę (abrūsinyčią) mano senelis išpjaustinėjo rankiniu būdu, apie 1940 metus. Tai buvo jo dovana dukrai (mano mamai). Kaip ir dauguma to laiko mergelių, ji buvo nebloga audėjėlė, tad išaudė ne vieną lininį divoną (lovatiesę), abrūsą (rankšluostį). Visi jos austi rankšluosčiai buvo išsiuvinėti. Dažniausiai tai buvo jos pačios vardo ir pavardės inicialai (MB).
Per tiek laiko, rankšluostinė susidėvėjo, aptrupėjo. Reikėjo ją gelbėti ir prikelti naujam gyvenimui, kad liktų atminimas anūkams ir proanūkiams. Ėmiausi labai kruopštaus ir atsakingo darbo – restauravimo. Ši užduotis man pavyko ir dabar šis daiktas, kartu su mamos austu rankšluosčiu, tebekabo pagarbioje namų vietoje.