Pamenu, kaip vaikystėje, atėjus pavasariui bėgdavom prie upės išsipjauti žilvyčio pagaliuką ir iš jo pasidarę švilpukus, tarsi paukščiai švilpaudami lakstydavom po pievas. Arba, iš kiaulpienės stiebelio pasidarydavom dūdelę, kuri burnoje būdavo labai karti…
Dabar, kai mano vaikystė liko tik prisiminimuose, pabandžiau padaryti šiek tiek gudresnę švilpynę. Tai keturių balsų švilpukas, kurio garsas panašus į garvežio signalą. Be galo įdomus gaminukas išėjo iš ąžuolo medienos gabaliuko. Padariau ir padovanojau jauniausiam savo anūkėliui. Kiek džiaugsmo buvo vaikui, kai pūstelėjo į švilpynės gale esančią skylutę! Dabar su švilpyne nesiskiria nuo ryto iki vakaro…
Kaip tokią švilpynę gamino Steve Ramsey, žiūrėkite šiame video:
