Gaminant bet kokį gaminį, visada lieka medžio gabalų, lentelių, reikučių, kurios neretai keliauja į pečių, arba sukrautos kampe laukia savo antrojo gyvenimo – persikūnijimo į naują gaminį. Vieną dieną, parimęs prie varstoto ėmiau galvoti, ką iš tų lyg ir nebereikalingų atliekų pagaminus naudingo buičiai?…
Pamąstęs, ėmiausi darbo ir iš plonų lystelių suklijavau štai tokį nesudėtingą gaminuką batams padžiauti. Išsisprendė dvi problemėlės (vienu šūviu – du zuikiai): centrinio šildymo radiatorius džiaugiasi, kad jo paviršiaus nebezulina kasdien džiaunami batai ir dirbtuvėlės kampe atliekų sumažėjo.
Džiaugiamės ir mudu su žmonele, kad iš niekų naudingą daiktą padariau. Baigsis žiema – džiovyklėlę nukelsim nuo radiatoriaus ir padėsim kitam sezonui.
O kad atliekų dirbtuvėlėje sumažėtų, reiks padaryti dar kelias tokias džiovyklėles savo artimiems žmonėms.
