Per žiemą lesyklose sočiai maitinęsi paukščiai, pavasariop ima galvoti apie naujus butus. Ir kas tuo pasirūpins jei ne mes, dvikojai – besparniai jų draugai?
Pagalvojau, kad vasario pabaiga – tinkamiausias laikas imtis pjūklo ir plaktuko, griebiausi darbo. Kelias dienas lėkė skiedros nuo mano būsimo gaminio į visas puses. Pjuvenų aptikta ne tik rankovėse, bet ir už kalnieriaus…
Ir ką jūs manot? Darbas nenuėjo veltui. Atsitraukiau kelis žingsnius atgal ir iš tolo nužvelgiau tai, ką padariau…
Priešais puikavosi nuostabus, dekoratyvinis inkilėlis mano sodybos varnėnui, kuris jau miklino sparnelius ruošdamasis sugrįžimui į Lietuvą! Taigi, šis inkilėlis suprojektuotas ir pagamintas būtent varnėnui ir niekam kitam. Ornitologai nustatė, kad varnėnui skirto inkilo landa turi būti 22 cm nuo dugnelio, o landos skersmuo – 45 mm. Kitiems paukšteliams šie matmenys netinka ir jie ten lizdelio nesuks…
O ką daryti, kad nauju inkilėlu galėtų džiaugtis zylė ar kitas paukštis, kuris taip ištikimai liko žiemoti su mumis? Atsakymas – paprastas. Reikia daryti dar vieną inkiliuką, tik jo matmenys turi būti tokie, kokius rekomenduoja Lietuvos ornitologų draugija.
Tad, kitos išeities nematau, kaip vėl imtis pjūklo ir plaktuko… Na, išsikrapštysiu skiedras iš užančio, bet užtat paukšteliai visą vasarą giedos padėkos giesmeles Meistriukui, kuris padarė naujus inkilus!
Manau, ne vienam šis inkiliukas sukels šypseną. Taigi…
Laiškus ant popieriaus labai retai berašome, tad retai naudojamoje laiškų dėželėje su džiaugsmu apsigyvens varnėnai.
Tai – dar vienas mano rankomis sukurtas gaminys.